Lankytinos vietos Lietuvos pajūryje: ką pamatyti, aplankyti, kur pramogauti?
Lietuvos pajūris – visos mūsų šalies pasididžiavimas, mažas, bet toks savas, unikalus ir svetingas. Pažinti jį, nuolat besimainantį ir įvairialypį, - tai tikslas, tampantis keliautojo ir atradėjo dvasią kurstančiu procesu. Tuo belieka tik mėgautis!
Šis ilgas sąrašas – jau antrasis mūsų bandymas įkvėpti jus patirti gražiausių mūsų šalies vakarinės dalies, pajūrio, Klaipėdos krašto įvairiapusiškumą. Stengėmės, kad vietos, kurias pasufleruojame keliautojams, nesikartotų. Tad pirmąjį sąrašą rasite čia.
Kviečiame kartu į pajūrį:
1. Pažintį simboliškai pradėkime nuo pažintinio tako Naglių gamtiniame rezervate. Turbūt, niekas nedrįs ginčytis, jog gamta yra pati geriausia architektė. Puikus to pavyzdys - Naglių gamtinis rezervatas, kurio pažintinis takas su stulbinančio grožio Pilkųjų kopų peizažu yra vienas įdomiausių lankytinų objektų visame Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Tarsi boluojančiu kilimu uždengtas, kraštovaizdis susiformavo XVII-ajame amžiuje, kai, iškirtus mišką, iš pajūrio smėlis ėmė keliauti marių link. Unikaliame Naglių rezervato gamtiniame komplekse galite išvysti dėl stiprių vėjų kopose susidarančias įspūdingas daubas ir išgraužas bei tik protarpiais išlendančius, po smėliu palaidotus, šimtamečių miškų dirvožemius. Čia auga reti, į Raudonąją knygą įrašyti augalai, atsidengia senųjų kopų liekanos, tokie vaizdai tikrai nepalieka abejingų. Pasivaikščioję puikai pasimankštinsite ir išvėdinsite ne tik plaučius, bet ir galvas. Informacija apie šią vietą čia.
2. Kiek tolėliau nuo pajūrio, bet pakeliui į jį ar iš jo: Žvėrinčius – tai miškininkų įkurta vieta Telšių apylinkėse siekiant supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu. Gamtos apsuptyje, iš patogiai įrengtų aikštelių galima stebėti didžiųjų apuokų, lūšių ir stumbrų gyvenimus. Taip pat laukia Žemaitukas ir Taipanė, o kantresni gali pasigrožėti elniais, danieliais ir muflonais. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė. Žvėrinčiaus darbo laikas ir kita aktuali informacija čia.
3. Pirmasis Lietuvoje miniatiūrų parkas „Babilono sodai”, kuriame turėsite progą aplankyti žymiausius pasaulio statinius mini formose. Parkas įsikūręs itin patogioje vietoje: kelyje Klaipėda-Palanga nepraleiskite posūkio į Kretingalę ir iškart atsidursite Lietūkų gyvenvietėje. Išpuoselėtame 4 hektarų plote įkurdinta net 21 žymių architektūros statinių miniatiūra, o prie kiekvienos iš jų nurodyta, kurioje šalyje pastatytas jos originalas ir kuo jis ypatingas. Čia rasite kultūrinius objektus iš keturių pasaulio žemynų: Afrikos, Azijos, Europos ir Australijos. Tikrai atpažinsite visame pasaulyje garsųjį Sidnėjaus operos teatrą, romantiškąjį Trevi fontaną, Londono tiltą bei Big Beną, Berlyno Brandenburgo vartus ar Triumfo arką. Beje, parke savo vietą rado ne tik Naujieji pasaulio stebuklai, tokie kaip Tadžmahalas, Koliziejus ar Didžioji kinų siena, bet ir senieji – Cheopso piramidė ir Kabantieji Babilono sodai. Vaikai galės šėlti erdvioje vaikų žaidimų aikštelėje, šokinėti ant batutų ir kitomis pramogomis. Informacija apie apsilankymą rasite čia.
4. Unikalus lankytinas objektas Klaipėdoje: pakrantės apsaugos baterija „Memel-Nord”. Šią vietą rasite šalia žymiosios Olando kepurės. Pakrantės apsaugos baterija „Memel Nord“ – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Šiai dienai tai yra vienintelis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio pakrantės gynybos statinys Lietuvoje, kurį gali aplankyti visi norintys. Dabar šiame autentiškame bunkeryje veikia karinė ekspozicija, vedamos ekskursijos. Nuo 2021m. vasaros „Memel-Nord“ baterijoje galima aplankyti ir pietinį baterijos bloką. Įrengtos ekspozicijos visiškai nesidubliuoja su kaimyninėje šiaurinėje dalyje esančia karine tematika.
Daugiau informacijos.
5. Karaliaus Vilhelmo kanalas, Lankupių šliuzas ir kabamasis tiltas. Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863–1873 m. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 m. 1902 - 1904 m. įrengta 10 metalinių tiltų. Šiuo metu išlikę 2 tiltai su metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atramų liekanos.Šiandien Vilhelmo kanalas - sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta. Pradėjus kasti kanalą jo pradžioje buvo pastatytas 157 m ilgio šliuzas su 11 m pločio varstomaisiais vartais abiejuose galuose. Perkelti juo laivą trukdavo 45 minutes. Šliuzo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius. Lankupių šliuzas yra Lankupių kaime, Priekulės seniūnijoje. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu. Lankupių šliuzas iki šiol retkarčiais naudojamas pagal paskirtį. Kaip yra pažymėjęs istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis, galbūt Klaipėdos kanalas ir neprilygsta kitiems pasaulio kanalams, iškastiems maždaug tuo pačiu metu, tačiau tai vienintelis tokio tipo ir tokio ilgio vandens kelias su šliuzu Lietuvoje.
Lankupių kabamasis tiltasper Minijos upę – Lietuvos rekordų sąraše. Tai ilgiausias kabamasis tiltas, kurio ilgis yra 130 m, plotis 1,4 m. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje.
6. Aukštumalos pažintinis takas ir unikali pelkininkų istorija. Tais laikais, kai Nemuno žemupys priklausė vokiečiams, žmonės čia gyvendavo netgi pelkėse. Nors gyvenimo sąlygos buvo sunkios, vis tik derlinga žemė leido užauginti gausų derlių. Viena tokių apgyvendintų pelkių buvo Aukštumala. Aukštumalos pažintinis takas, nusidriekęs į pelkės vidurį ir pasakoja apie pelkininkų gyvenimą ir pelkių eksploatavimą. Aukštumalos pelkė ypatinga dar ir tuo, kad apie 1900 metus pelkėtyrininkas Vėberis ją išsamiai ištyrė ir ji tapo pirmąja išsamiai ištirta ir aprašyta pelke pasaulyje.
Pasiskaityti prieš apsilankydami galite čia.
7. Ekologinis pažintinis takas "Litorina" driekiasi Baltijos pajūriu. Žingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medžių sušmėžuos iš 15 m aukščio! Prieš maždaug 7500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis už dabartinės Baltijos. Todėl skyrėsi ir kranto linijos aukštis. Laukia nuostabus pasivaikšiojimas pajūrio pušynai.
Informaciją, kaip surasti šią vietą, rasite čia.
8. Norintiems šiek tiek daugiau azarto ir adrenalino - Gokartas – kartodromas Klaipėdoje. Kiekvieną sezoną besikeičiantys azartiškai greiti trasos posūkiai, spalvingi ir greiti SODI RX7 kartingai bei vokiški RIMO kartingai vaikams, geros emocijos, puiki nuotaika ir grynas oras... Su maža ar didele kolegų ar draugų kompanija patirsite adrenalino pliūpsnį startuodami "GOKARTO lenktynėse", o mažieji, jau nuo 6 metų džiaugsis savarankiškai vairuodami kartingą. Pramogauti vykite čia.
9. Minimelts parkas pačiame uostamiesčio centre. Klaipėdos miesto Poilsio parke įsikūręs didžiausias Baltijos šalyse nuotykių ir laipynių parkas „Minimelts“ yra puiki vieta aktyviam ir turiningam Jūsų poilsiui. Čia pramogauti kviečiama visa šeima. Parko darbuotojai visada padės įveikti vidines baimes ar būgštavimus. Po pramogų medžiuose, pamokys žaisti sparčiai populiarėjantį diskogolfo žaidimą. Ši vieta taip pat siūlo judrius malonumus: riedučiai, „longbordai“, riedžiai, swingai, dviračiai, šiaurinio ėjimo inventorius – visa galybė priemonių aktyviam poilsiui kiekvieną naują metų sezoną laukia jūsų čia.
10. Dino parkas Radailiuose, netoli Klaipėdos. Čia pramogautojų laukia daugiau nei 50 riaumojančių ir judančių dinozaurų, aktyvios pramogos, 5D kinas, elektromobiliai, veidrodžių labirintas ir kiti išskirtiniai atrakcionai, picerija, ledainės. Daugiau apie šią pramogų vietą skaitykite čia.
11. Saulės laikrodžių parkas Klaipėdoje. Laikrodžių muziejaus kiemelyje – Saulės laikrodžių parkas. Šalia muziejaus pastato išlikusioje XIX a. įkurto parko dalyje pagal muziejaus darbuotojų parengtą teminį planą suformuotas uždaras Saulės laikrodžių kiemelis. Apsilankyti verta norintiems ramiai ir įdomiai praleisti laiką. Daugiau informacijos rasite čia.
12. Pažintinis dendrologinis takas Juodkrantėje. Unikali gamtinė vieta, kviečianti susipažinti su nerijos medžiais ir krūmais, bei maloniai pasivaikščioti dendrologiniu taku. Šis 1600 m ilgio pažintinis takas įrengtas šiaurinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje, ties Gintaro įlanka. Keliaudami juo, susipažinsite su "medžio biografija", aplankysite 12-os raudonųjų ąžuolų žiedą. Šiame take kadaise augo didžiulė liepa, apie kurią išliko tik pasakojimai. Vadino ją Griekų liepa. Dabar šioje vietoje auga pasodinta maža liepaitė. O netoliese ošia įspūdingas Griekų daubos miškas. Ypač gražiose vietose, kurios tiks atokvėpiui ir apmąstymams įrengti suoleliai. Čia galėsite tiesiog pasimėgauti gamtos garsais.
Visą dendrologinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Take yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis.
Taip pat dendrologiniame take yra įrengta įspūdinga garsų gaudyklė, primenanti megafoną. Ši trijų metrų aukščio ir tokio pat ilgio medinė garsų gaudyklė turi siaurąją ir plačiąją angas. Pridėjus ausį prie siaurosios angos ar įžengus į plačiąją galima klausytis „sugautų“ miško garsų bei mėgautis supančia aplinka. Pasidomėkite ir būtinai atsidurkite čia bent kartą.
13. Tyrų pažintis takas. Tyrai (Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) yra unikali teritorija, kurioje ištisus metus gali džiaugtis paukščių giesmėmis. Čia sparnuočių – didžiulė įvairovė. Jei pasiseks, leidžiantis saulei galima išgirsti retosios meldinės nendrinukės giesmę. Juk Tyrai yra viena svarbiausių šio paukščio perimviečių Lietuvoje. Žingsniuodamas 6 km ilgio trasa lankytojas susipažins su trimis skirtingomis ekosistemomis.
Vaizdingam pasivaikščiojimui skirtas takas prasideda prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, eina pamiške ir įsuka į seną mišką, užklysta į pelkę ir išvingiuoja į užliejamas pamario pievas, kur už nendrynų tyvuliuoja Kuršių marios. Žygiuosite pro seną lapuočių ir spygliuočių mišką, kuris yra namai daugeliui laukinių gyvūnų – briedžių, stirnų, šernų, lapių, usūrinių šunų, barsukų, kiškių ir kitų, didesnių ir mažų gyvūnų rūšių. Tyrų pasivaikščiojimo takas yra skirtas eiti pėsčiomis ir tinka visai šeimai. Jo ilgis iki apžvalgos bokštelio ir atgal – 6 km. Atvykite.
14. Parnidžio pažintinis takas. Gamtos mylėtojams čia uždainuoja širdis: keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, pasigrožėti gamta, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklės. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Daugiau informacijos rasite čia.
15. Kintų girininkijos pažintinis rekreacijos takas. Prieš dešimtmetį, Nemuno deltos regioniniame parke buvo įrengtas Kintų girininkijos pažintinis rekreacijos takas su priekrantine marių ekvatorija, kur atsiveria unikalūs, magiško grožio, vaizdai į vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją. Apsilankiusius užburia boluojančio smėlio, margaspalvio žvyro ir moliuskų kriauklelių kilimo, apsupto ritmingo vandens bangavimo, panorama. Daugiau informacijos surasite čia.
16. Dreverna - Senas žvejų kaimas minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą. Daugiau apie šią vietą čia.
17. Svencelė - tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje. Šis pajūrio kaimelis laikomas unikalia vandens sporto oaze, kurioje aktyvaus sporto aistruoliai gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Ši vieta tapo nauju turizmo centru: iš Svencelės atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas. Ši vietovė ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai – marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, vietos miesteliai ir kaimai. Daugiau apie šį žavų kaimelį čia.
18. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas – tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Visa parko teritorija – rekreacinė zona. Slėnyje – akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.
19. Klaipėdos universiteto Botanikos sodas.1993 m. atidarytas sodas yra įsikūręs nuostabiame Danės upės slėnyje, kur ąžuolai mena Prūsijos karalių laikus, o unikali kopų augalų kolekcija atveria pažinimo vartus į Baltijos pajūrį. Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami 3 skyriuose: dendrologiniame (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių – aromatinių augalų, žolinių dekoratyviųjų augalų. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų bei Baltijos kopos augalų ekspozicijas. Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 4000 taksonų augalų. Sodo teritorijoje yra išlikę ir Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai.
20. Klaipėdos senamiestis ir Pilies muziejus. Čia pristatoma miesto raida, eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai, dokumentai, rekonstruoti XVII amžiaus kostiumai ir vienas senosios Klaipėdos simbolių – kelių šimtų metų senumo auksinis žiedas su brangakmeniu.
Beje, atkurtoje šiaurinėje kurtinoje 2021 m. duris atvėrė archeologijos ekspozicija „Kurtina“, kurioje – senosios Klaipėdos istorijos rekonstrukcija nuo XIII iki XVIII a. Apsilankymas čia ypač patiks modernių sprendimų mėgėjams: net 12 interaktyvių kompiuterinių terminalų, 11 projektorių, 8 įgarsintos zonos, įvairios hologramos, LED ekranai…
Daugiau informacijos apie šią vietą čia.
