Jūsų laisvalaikis, poilsis ir savaitgaliai prie jūros. LANKYTINOS VIETOS LIETUVOS PAJŪRYJE (I dalis).

Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km. į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Sunku įsivaizduoti Palangą be Baltijos jūros. Jūra įtakojo jau neolito laikotarpio (IV – II tūkst. pr. Kr.) čia gyvenusių žmonių dvasinę ir materialinę kultūrą bei prekybinius ryšius su kitomis tautomis. Ne veltui Palanga yra vadinama didžiausiu Lietuvos kurortu ir metropoliu.

Galbūt kai kurias vietas jau esatę aplankę, bet galbūt šiame sąraše atrasite ir dar nematytas vietoves.

Smagios kelionės po Palangos apylinkes!

1. J. Basanavičiaus gatvė

Pati aktyviausia gatvė vakare ir naktį Palangoje. Daugybė amatininkų ir parduotuvėlių kviečia vietinius ir turistus apsipirkti ir įsigyti dar neregėtų ir originalių gaminių. Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus gatve, bulvaru. Kai 1923 metų vasarą J. Basanavičius svečiavosi Palangoje, kaip pagarbos ženklą tautos patriarchui, Palangos gyventojai pervadino šią gatvę J. Basanavičiaus gatvės bulvaru. Pailsiautų pamėgta pasivaikščiojimų vieta, ši gatvė traukia vietinius ir turistus savo kavinėmis, barais, restoranais ir daugeliu įvairių pramogų kiekvienam besilankančiam. Tai taipogi yra pagrindinė gatvė vedanti link pajūrio tilto. Basanavičiaus gatvė buvo baigta rekonstruoti 2005 metais ir tapo viena iš gražiausių, lankomiausių, moderniausių ir erdviausių gatvių Lietuvos kurorte.

2. PALANGOS GINTARO MUZIEJUS

Nuo 2015 m. balandžio 24 d. – Palangos gintaro muziejus lankytojus pasitinka atnaujintuose ir restauruotuose grafų Tiškevičių rūmuose.

Gintaro Muziejus yra Lietuvos Meno Muziejaus filialas. Įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiuose grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose ir Palangos Botanikos sodo centre. Muziejaus gintaro kolekcija sieka apie 28,000 vienetų, iš kurių apie 15,000 yra gintaro fosilijos, viduje išsaugojusios vabzdžius, vorus ar augalus.

Apie 4,500 gintaro dirbinių yra demonstruojama ir rodoma lankytojams, daugelis jų – iliustracijos ir papuošalai.  Vargu ar kuris kitas muziejus pasaulyje turi tokią turtingą gintaro inkliuzų, unikumų kolekciją. Nakties serenadų koncertai rūmų terasoje, įvairūs kultūriniai renginiai, susitikimai su menininkais Židinio menėje sukviečia nemažai poilsiautojų ir miesto svečių. Pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Neorenesansinio stiliaus dvaro rūmai – neatsiejama parko ansamblio dalis.

Informacija lankytojams: ČIA

3. Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos jūrų muziejus buvo įkurtas 1978 metais istoriniame Nerijos forte. Po 30-ties gyvavimo metų jis tapo namais Baltijos jūros bei tropinių vandenų žuvims, ruoniams, pingvinams, Šiaurės ir Kalifornijos jūrų liūtams. Jūrų muziejus turi įspūdingą jūrų faunos ekspoziciją, laivybos istorijos ekspoziciją bei pajūrio žvejo etnografinę sodybą. Šiuo metu veikiantis Lietuvos jūros muziejaus delfinariumas, siūlo savo lankytojams pamatyti delfinų pasirodymus. Delfinų pasirodymai – nuotaikingi renginiai, kur susipažinsite su vienais iš intelektualiausių jūros žinduolių, delfinais, Juodosios jūros afalinomis. Delfinariumas buvo atidarytas 1994 m. balandžio 30 d. Jame rengiami Juodosios jūros afalinų pasirodymai, delfinų terapijos seansai, organizuojami edukaciniai užsiėmimai mokiniams, vyksta renginiai.

Dėl rekonstrukcijos darbų, muziejus ir akvariumas šiuo metu yra uždarytas. Tačiau visada galite užsukti susipažinti su protingiausiais jūrų žinduoliais – delfinais.

4. „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų“ bažnyčia

Pirmoji nedidelė medinė katalikų bažnyčia karalienės Onos Jogailaitės rūpesčiu Palangoje buvo pastatyta apie 1540 metus. Kita kryžiaus formos su bokštu ir varpine bažnyčia tuometinių Lietuvos valdovų iniciatyva buvo pastatyta 1590 metais. 1767 metais medinė bažnyčia vėl buvo perstatyta ir išstovėjo 140 metų. 1897 metais pagal švedų architekto Strandman projektą, šalia senosios medinės buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius. 1907 metais, pabaigus mūrinės bažnyčios statybos darbus, ankstesnioji medinė  buvo nugriauta. Dabartinėje beveik prieš šimtą metų statytoje bažnyčioje sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai yra padaryti iš marmuro, kuris buvo atvežtas iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra Čenstakavos Dievo Motinos Marijos paveikslo atvaizdas. Kiti du mediniai altoriai, esantys šoninėse navose, yra perkelti iš ankstesniosios medinės bažnyčios.

5. Japoniškas sodas

Japoniškas sodas – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius jis apjungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VII a., Naros periodą (710-794), kai buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Kadangi mūsų šaknys pagoniškos, japonų meilę bei pagarbą visiems gamtos elementams nebus sunku suprasti. Atskleisti akmenų didybę, vietovės stiprybę buvo pasirinkta japoniško sodo idėja. Žemaičiai paskutiniai pagonys Europoje.

Tradicinė japonų religija – šintoizmas (liet. „dievų kelias“).  Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami – gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai. Sodo lankytojai kviečiami išsirinkti, pasisodinti ir užsiauginti medelį didžiausiame japoniškame sode Europoje sau ar savo artimiems žmonėms.

Taip pat galima išsirinkti medelį, kurį norima, kad papuoštų linkėjimai su asmens vardu. Be medelių sodinimo ir palinkėjimų, kiekvienas gali prisidėti darbu ar idėjomis ar tiesiog atsineštu akmenėliu. Kai Lietuvos poilsiautojų nelepina saulė pajūryje, šį tašką galima įtraukti kaip vieną iš lankytinų objektų. Japoniškas sodas nuo pajūrio sostinės Palangos nutolęs tik 17 km.

6. Olando kepurė

Olando kepurė – 24,4 m. aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km. į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.

7. Palangos botanikos sodas

Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Įkurtas jis šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vietinių gyventojų Birutės parku vadintas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai. Parko plano projekto autorius ­ garsus prancūzas architektas Edouard’as Fransua André (1840-1911), kuris kartu su sūnumi René Edouard’u André (1867-1942) kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Čia didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės – legendinio Birutės kalno, nuo kurio atsiveria gražus reginys į jūrą. Pagrindinis šio parko formantas, kaip anksčiau, taip ir dabar yra buvęs reliktinis pušynas. Meistriškai išvedžioti takai, aikštelėse įrengti gėlynai. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną. Kaip tik netoli jo, ant vienos iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų, 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Išryškinant parko peizažų kontrastus apie parko rūmus išplanuotos reguliarios erdvės priverčiančios lankytojus grožėtis sukurtais vaizdais.

8. Nariuotakojų zoologijos sodas

Palangos zoologijos sodas (Palangos insektariumas) – vienintelis Lietuvoje specializuotas (nariuotakojų) zoologijos sodas (insektariumas). Jame eksponuojami vorai paukštėdos, tarantulai, šimtakojai, skorpionai, vabalai, maldininkai ir gyvalazdės. Lankytojai supažindinami su gyvūnais ir jų aplinka. Užsukę į insektariumą, turėsite galimybę sužinoti daugybę įdomybių, naujų faktų bei galėsite iš arti pamatyti ir stebėti mažųjų gyvūnėlių, atkeliavusių iš egzotinių kraštų, gyvenseną.

9. Pramogų parkas „Malūnų kaimas“

2014 metų vasaros sezonui, Palangoje buvo atidarytas pramogų parkas „Malūnų kaimas“. Čia jau galite pasikaitinti pirtyje, paplaukioti valtimis, nusileisti padangomis nuo kalno, pasimankštinti su treniruokliais, pašokinėti ant „oro pagalvės“, pramogauti kliūčių ruože, pasivolioti purvo baseine, labirintuose surasti savo sėkmę, nuo 12 m. bokšto pamatyti jūrą. Čia ir skanūs kepsniai, ir galėsite taipogi išmėginti HBH alų bei girą. Kas nori, tam įrengtose pavėsinėse, gali patys išsikepti kepsnius arba išsirūkyti savo pasigautą žuvį. Kai kurios pramogos yra nemokamos, bet už kai kurias gali tekti ir susimokėti.

10. Palangos paplūdimys

Daugelio mėgstamas didžiausias šalies pajūrio kurorto miestas, dar vadinamas „Vasaros sostine“, vien iš pavadinimo daug apie save pasako. Karštu vasaros metu, šis mažas 16 000 gyventų miestelis tampa šimtų tūkstančių poilsiautojų metropoliu. Palangos paplūdimys išsiskiria tuo, kad jį puošia nesibaigiančios kopos. Kopos yra puiki ir nuostabi vieta deginimuisi vėsesnėmis dienomis, kadangi gauni visą saulę, o ne vėją. Paplūdimys turi net dvi vietas nudistams – vyrų ir moterų nudistų paplūdimius, esančius šiauriau nuo miesto centro. O didžiausiu traukos centru paplūdimyje yra laikomis jūros tiltas, traukiantis poilsiautojus žiūrėti saulėlydžių.

11. Baltų Mitologijos Parkas

Baltų Mitologijos Parkas puoselėja senąsias baltų (aisčių) kultūros vertybes, ugdo pilietiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina baltų grupės tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Pažintinių takų uždavinys – atskleisti Baltų (Aisčių) originalų pasaulio ir visatos sąrangos suvokimą per vaizdines (skulptūros) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas. Remiantis naujausiais baltistikos mokslo mitologijos ir etninės kultūros tyrimais, parodyti, kad senoji Baltų religija nebuvo stabmeldiška, o jos pagrindas – vienas Dievas (monoteizmas), laiko tėkmėje apsuptas dievybių, įprasminančių žmogaus dvasinį ir praktinį gyvenimą, amžinąjį ryšį su Gamta. Baltų mitologijos parkas siekia parodyti senosios Baltų pasaulėžiūros atvirumą šiuolaikinėms bendražmogiškosioms Europos vertybėms. Tikimasi, kad lankytojai, ypatingai jaunimas, pažins savo protėvių papročių šviesiausias puses, o turistai iš kitų šalių sužinos apie Baltų (Aisčių) kraštų mitologiją.

13. Skulptūrų parkas

Skulptūrų parkas buvo įkurtas Palangos Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje 1982 metais. 2008 metais parkas buvo ženkliai atnaujintas vertingų skulptūrų rinkiniu iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų. Parko atnaujinimą inicijavo Palangos miesto savivaldybė 25-ojo parko jubiliejaus proga. Architektas L. Mardosas, kuris prieš 25 metus suprojektavo ir pirmąją šio parko ekspoziciją, sukūrė parko rekonstrukcijos projektą. Rekonstruotame skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis net 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė Lietuvos dailės muziejus. Šiuo metu skulptūrų parke eksponuojami pripažintų Lietuvos skulptorių K. Kisieliaus, B. Vyšniausko, L.V. Striogos, B. Zalenso, A.D. Belevičiaus, V. Krutinio, A. Toleikio, A. Žukausko, D.O. Matulaitės kūriniai. Eksponuojamos garsaus Lietuvos dailininko V.K. Jonyno skulptūros, sukurtos išeivijoje. Ekspoziciją puošia ir užsienio skulptorių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Armėnijos vertingi kūriniai.

14. Kurhauzas

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 metais dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 metrų gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu. Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinės Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. Kasmet vyksta įvairūs renginiai, koncertai. Kurhauzui suteiktas naujas adresas – kurorto simboliui iškilmingai suteiktas Grafų Tiškevičių alėjos 1-asis numeris.

15. Skulptūra „Žvejo dukros“ (Šventoji)

1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“. Tai – trys milžiniškos seserys, iškilusios aukštai virš auksinių pajūrio kopų, bent minutėlei įtraukia jas pamačiusįjį į savo liūdną pasaulį. Jos laukia, jau labai senai, bet iki pat šiol, ištikimai ir beviltiškai laukia. Bet ko gi jos laukia? Žvejo dukros nesulaukia į jūros nasrus išplaukusio, savo seno, mylimo tėvo. Nesibaigiančiuose Baltijos toliuose sesės jo vis dar nemato, ir kažin ar kada nors bepamatys... Prieš kelis dešimtmečius Lietuvos skulptorė Zuzana Pranaitytė sukūrė šią stulbinančią skulptūrinę kompoziciją, ir davė jai Žvejo Dukrų pavadinimą. Į dangų pasistiebusios net 4 metrų aukščio skuptūros be žado palieka  kiekvieną jas pamačiusį praeivį. Tai viena iš Šventosios puošmenų, kurią kiekvienas gali pamatyti ties senaisiais Šventosios uosto vartais. Kadaise šios trys merginos- Šventosios pasididžiavimas- buvo iškilusios aukštai virš horizonto. Tačiau ilgainiui dėl nepailstančio pajūrio vėjo ir kitų mūsų žemės bei gamtos sąlygų, ši kompozicija vis labiau ėmė skęsti kopų gausybėje ir dabar nuo jūros Žvejo Dukras pamatyti tapo sudėtingiau. Žvejo Dukros tai Lietuvos pajūrio pasididžiavimas, tai paminklas visiems laukiantiems ir nesulaukiantiems, primenantis, kad net beviltiškose situacijose negalima pasiduoti, netekti valios, stiprybės ir visų svarbiausia vilties.

16. Žemaičių alka (Šventoji)

Žemaičių Alka – 1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti stūksto baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas,Velnias ir Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasos, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kitas. Būtent šioje vietoje yra rengiamos pagoniškosios šventės, tokios kaip deivės Mildos (gegužės 13d.), Rasos (birželio 22d.), Lygiadienio (kovo 22d.) ir jas ruošia senosios baltų kultūros ir religijos entuziastai. Jorės šventė(balandžio 23d.) yra vadinama Palangos pagonių švenčių švente, kuri traukia ir sukausto kiekvieno dėmesį savo ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint gero ir išsakant slapčiausius norus. Žeimaičių alka yra įrengta Šventojoje ant kopos, kurią supa gražus kraštovaizdis. Spėjama, kad Žemaičių alkos vietoje kadaise stovėjo medinė Elijos gyvenvietės bažnyčia, kuri vėliau Kęsgailos įsakymu esą buvusi perkelta ant Birutės kalno.

17. Palangos vaikų parkas

2012 metais birželio 16 d. Palangoje vartus atkėlė prie pat jūros, šalia pušyno bei dviračių tako, Naglio alėjos ir Šermukšnių gatvės sankirtoje įsikūręs Vaikų parkas. Iki 7 metrų aukščio spalvingi jūros tematikos žaidimų įrenginiai. Kad vaikams žaisti būtų saugu, visa teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Visų įrenginių konstrukcijos pagamintos iš klijuotos medienos ir plastiko, aikštelės išpiltos pajūrio smėliu. Vasarą parke organizuojami įvairūs renginukai vaikams. Parko teritorijoje veikia nemokamas bevielis internetas, o išalkusiuosius kviečia greta įsikūrusi vaikų kavinukė. Įėjimas į parką ir naudojimasis žaidimų aikštele – nemokamas. Mažieji lankytojai Vaikų parke laukiami kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 21 val.

18. Lūšies kelias

„Lūšies kelias“ yra išskirtinis ir vienas didžiausių nuotykių parkų Lietuvoje, įrengtas HBH poilsio ir pramogų centre, nuostabiame pajūrio pušyne. Jį sudaro septynios skirtingo sudėtingumo ir aukščio trasos su beveik 90 rungčių ir daugiau nei 10 nusileidimų lynais. Pramogaudami nuotykių parke „Lūšies kelias“, gausite gerą adrenalino dozę ir nepamirštamų įspūdžių. Čia ras vietą visi. Amžiaus limito beveik nėra, nes ir šešerių metų vaikai jau gali pramogauti. Lankytojų nuo dvylikos metų amžiaus laukia tikri išbandymai ir greiti skrydžiai, kurių ilgis yra nuo trisdešimties iki šimto keturiasdešimties metrų ilgio. Neseniai įrengtos dvi naujos trasos – unikali ZOO trasa virš „Žvėrinčiaus“ ir labai ekstremali Oranžinė trasa, su ilgiausiu, 33 m Tarzano šuoliu. Nepraleiskite progos smagiai bei aktyviai praleisti laisvalaikį!

Jei manote, kad Palangoje yra daugiau nuostabių vietų, parašykite mums ir kartu padidinkime šį sąrašą!